BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kelias į Tave…

Iš Soft nuotr. archyvo

Laiško nenoriu pradėti tradiciškai - pasisveikinimu, nes tai savotiškas monologas pačiai su savimi, o ir mintys baltame popieriaus lape nėra beverčiai skambūs žodžiai (ar bent stengiausi, kad tokiais nebūtų), kuriais tiesiog norėčiau paglostyti tavo vyrišką savimeilę ar su tikslu parodyti kaip lyriškai efektingai moku rašyti, todėl ir laiško rašymas užtruko net keletą dienų..

Galėjau parašyti laišką sau ir vėliau tiesiog jį sudeginti arba… išsaugoti tam, kad po kurio laiko galėčiau palyginti kaip pasikeitė mano požiūris, tačiau man svarbu, kad šią akimirką tu suprastum kaip aš jaučiuosi, ką galvoju, ko tikiuosi iš santykių ir apie ką svajoju, kad taptum mano dalimi, o aš tavąja.. Ne visada žodžiais pavyksta pasakyti tai, ką galvoji, dažnai pritrūksta laiko tiesiog pasėdėti ir patylėti, sustoti bėgus per gyvenimą ir pamąstyti, o tai taip reikalinga, kad susiglaudus ar žiūrėdami vienas kitam į akis galėtumėm atvirai pasidalinti mintimis, kurios, deja, dažniausiai dėl laiko trūkumo būna padrikos, painios ir neturinčios vertės… po keleto tokių kartų ir bandymų kalbėti bet ką įsivyrauja tyla, tik tada ji jau tampa be galo sunkia ir nejaukia, nes žmonės nebeturi, ko vienas kitam pasakyti, o per vėlai sustoję, nors galiausiai pastebi padarytas klaidas, jaučia beprasmiskai nugyvento gyvenimo liūdesį, suvokia praradę brangiausius žmones, neišsaugoję santykių, tačiau tada viskam pakeisti prireikia daugiau jėgu negu kiekvienas iš mūsų galime įsivaizduoti. Pradėti viską nuo pradžių, pamirštant nuoskaudas ir nesklandumus nebeišeina, tačiau visada pasimokius iš savo praeities galima mėginti nutiesti tiltą į kitokią - geresnę ateitį.

Kartu, bet atskirai...

Kartu, bet atskirai…

Šio laiško tikslas - parodyti, kad dviejų žmonių santykiai - meilė, nėra savaime suprantamas dalykas, kuris kaip daugelis naiviai tiki - gyvuoja amžinai be menkiausių pastangų. Aš visą laiką net ne tikėjau, o žinojau, kad pasauly egzistuoja tikra, amžina meilė, tačiau niekada negalėjau paaiškinti kaip jos pasiekti, negalėjau suprasti stebuklo ir amžinos meilės galios, kurią jaučia net šimtamečiai senukai žingsniuojantys alėja pasiremiant lazdele, tačiau vistiek laikydamiesi už rankų, kai jų išblukęs akių mėlynumas vistiek spinduliuoja šilumą taip pat meiliai žvelgiant vienas į kitą, kaip pirmą jų susitikimo dieną.. Šį vakarą, man regis, aš radau atsakymą, kuriuo noriu pasidalinti su tavimi.. Gal būt šis laiškas bus raktas į laimę, jeigu tik sugebėsiu juo pasiekti tave taip, kad į santykius pažvelgtum mano akimis.

Pradėsiu nuo to, kad nors jaustis mylimam ir reikalingam yra vienas svarbiausių poreikių,- jį be galo sunku patenkinti, o paties įsimylėjimo mes dažniausiai neplanuojam ir net gi įsimylim tada kai mažiausiai to tikimės, todėl natūralu, kad jausmai įsiplieskia netinkamam žmogui ir greitai išblėsta pasibaigus euforijai. Tačiau jeigu vadovausimės logika, kokia vadovavausi aš ir, galim lažintis, kad ir TU, - jog esu verta (-as) tik pačio (-čios) geriausios ar geriausio, pateisindami save žodžiais, kad mes esam sutverti mylėti bei jaustis mylimi, dingus jausmams leisdavomės ieškoti naujo objekto su kuriuo jausimės ypatingi, pakylėti, reikalingi ir svarbūs. Tik šiandien supratau, kad tokia kelionė gali būti begalinė, o ‚tikrosios meilės‘ paieškas visą gyvenimą taip ir lydės tūkstančiai pažinčių ir naujų skyrybų, nes kiekvienas susižavėjimas ilgainiui praranda savo pirminę galią, kaip, kad ir nauju daiktu mes negalime džiaugtis amžinai, nes po kurio laiko jis apsitrina, tampa mums įprastu ir savaime suprantamu, mūsų buities elementu. Meilė tuo ir ypatinga, kad ji negali būti savaime suprantama, meilė nesirenka lengviausio kelio trenkus durims išeiti po metų ar dviejų.. Ar niekada nepaklausei savęs, ko reikia, kad meilė tęstusi amžinai? Aš savęs to klausiau šimtus kartų ir visada pirmesnė nei mano antra pusė perdegdavau jausmuose.. Pradėjau galvoti, kad meilei aš dar nesubrendau, nesu pasiruošusi jei nemoku šio jausmo išlaikyti savyje ilgiau nei pora mėnesiu ar metų.. Ir iš tikrųjų apsisprendimas mylėti turi būti ne vienkartis instinkto vedinas pasižadėjimas, o sąmoningas suvokimas, kad pasaulyje nėra vienodų žmonių (kad mes labai skirtingi ir tuo pačiu panašūs tu tikriausiai taip pat pastebėjai, jau vien tuo kaip mes mąstome ir matome pasaulį. Gal galutinis rezultatas ir toks pats, bet kelias, kuriuo einame jo siekdami yra be galo skirtingas, tačiau todėl mums ir įdomu kartu), kurie savyje talpintų tik pačius tauriausius jausmus, geriausias charakterio savybes ar atitiktų mūsų įsivaizduojamus konkrečius idealus, tačiau jeigu mus aplankė laimė susižavėti vienu iš tų netobulų žemės padarų, vadinasi, jis buvo kažkuo ypatingesnis nei visi kiti. Kažkokios jo savybės privertė širdį plakti tankiau ir nubudus pirmiausiai pagalvoti apie ji (rašau jį nes galvoje turiu apskritai žmogų), įpūtė ilgesio jausmą ir galimybę svajoti, tik kaip visa tai išlaikyti? Pasakysiu.. svajojantis apie ilgalaikę draugystę, tikrąją meilę, kuri netrunka keletą dienų ar valandų ir neieško įrodymų, turi būti tam subrendęs, apsisprendęs ir susitaikęs, jog tikroji meilė nereiškia vien tik staigmenų, skrajojimo padebesiais, nerūpestingų dienų ir juoko.. Visame kame, kas trunka amžinai telpa daug daugiau - tai nesusipratimai, ir nuovargis, neišplauti indai bei gendanti technika, sunkus darbas ir pareigos namuose, atsakomybė už kitą ir retkarčiais barniai, net ne visada tai, ko tikėjaisi, nusivylimai ir nuolatinės pastangos, kad būtų geriau.. visos šios smulkmenos tik dabar atrodo nereikšmingos ir mus aplenksiančios, bet taip juk nebus, visą šitą gėri tenka praeiti kiekvienam, todėl tiek daug šeimų pasinėrę į darbus, rūpesčius ir kivirčus užmiršta vienas kitą, atitolsta ir galiausiai ištaria: ‚AŠ TAVĘS NEBEMYLIU‘, (o aš negalėčiau tiesiog gyventi su žmogumi kaip nuomininkai). Būtent tuo momentu pradeda atrodyti, kad mūsų skirtumai yra didesni nei yra ištikrųjų, o šalia esantis tik atima iš manęs laimę.

Kad taip nenutiktų užtenka elementarių dalykėlių, kuriuos būdami įsimylėję darėm savaime, net nesusimąstydami, tačiau dabar tai tampa darbu. Jeigu visą gyvenimą savęs klaustume ir ieškotume atsakymų į klausymus, kas padaro mano mylimąjį ar mylimąją laimingu, kas jį (ją) priverčia šypsotis, jaustis saugiu (-ia) ir mylimu (-a), suprastume, kad meilės esmė pirmiausiai yra duoti ir tik tada tikėtis, jog kažką gausi atgal.. Kiekvienas iš mūsų atėjom iš skirtingų šeimų ir matėm skirtingą tėvų bendravimą, pagalbą vienas kitam ir rodomus jausmus, skirtingai išreiškiamą pagarbą ir darbų pasiskirstymą, todėl natūralu, kad didžiąja dalimi mes būsim panašūs į juos ir savo šeimoje mėginsim elgtis panašiai, tačiau, manau, reikėtų sugriauti visuomenėje nusistovėjusius stereotipus ir peržengus savo kvailus įsitikinimus tapti lankstesniems, išmokti išgirsti žmogų, kurį išsirinkai į gyvenimo partnerius ir kurti tik jūsų dviejų unikalų kūrinį, nesistengiant atkartoti pirminio produkto, nes dabar būtent mes esam vienas kitam svarbūs, todėl svarbu ir mokėti girdėti. Jeigu diena iš dienos nepamirštumėm pasakyti šilto žodžio, tarsi netyčia praeinant prisiglausti, norint pagalbos - paprašyti, o ne teikti įsakmius nurodymus, bent retkarčiais pamaloninti sugalvojant staigmenėlę ar nuskinant gėlę, parašyti paties (-ios) sugalvotą raštelį kai pasijutai ypatingai ir norėjai, kad apie tai sužinotų kitas, skirti laiko pabūti kartu ir pasišnekučiuoti, išeiti pasivaikščioti ir aplankyti teatrą ar krepšinio rungtynes, kartu nudirbti namų ruošos darbus, viskas pasikeistų ir meilė tikrai truktų ne dieną ir ne dvi.. Aišku, tau gali pasirodyti, jog tai nesibaigiantis darbų sąrašas, nuo kurio tikrai gali išgaruoti visa meilė, nes gyvenimas pagal tvarkaraštį ir nuspėjamas elgesys, tikriausiai pasakysi, nebežadina virpuliuko ir galiausiai tampa monotonija. Tačiau meilės jausmas yra sukurtas emociniu pagrindu, todėl nuolat jausdamasis mylimas, o ne gyvendamas su baime, kad kada nors visi jausmai pasibaigs, patirsi dar niekada nejaustus stiprius jausmus ir virpuliukus, o svarbiausia tapsi vienas kitam be galo reikalingu ir artimu, laikas praleistas kartu taps dovana, o ne nuobodžiomis valandomis.

Aš tiek daug dabar kalbėjau apie viską ir kartu apie nieką, kad tu greičiausiai pasigedai nors keleto sakinių apie tave. Patenkinsiu ir Tavo smalsumą, kad žinotum, kuo Tu mane patraukei, kuo esi kitoks nei tūkstančiai kitų pasaulio berniukų…

Nepatikėsi, bet būtent pačios paprasčiausios Tavo būdo savybės man pasirodė tokios brangios ir vertingos. Visada žavėjausi žmonėmis, turinčiais gerą (tai reiškia ir skoningą) humoro jausmą, kai nesistengiama tiesiog bjauriai pasišaipyti ir užgaulioti, o priešingai - humoras atitinka savo paskirtį: prajuokinti ir pasijuokti pačiam iš savęs; nepaneigsi, jog mano dėmesį patraukė ir sugebėjimas mąstyti ir jausti jautriau nei kiti (mane visada traukė protingi žmonės, su kuriais įdomu diskutuoti, yra apie ką pasikalbėti ir ko iš jų pasimokyti), tu sugebi leisti man jaustis svarbiai tavo gyvenime kai atsižvelgi į mano norus ir prašymus, įvertini tai, ką turi ir sugebi tai išreikšti žodžiais, sužavėjo ir Tavo mokėjimas taip paprastai rasti kelią į visai nepažįstamo žmogaus (Vaidučio) širdį, protingas ir mandagus elgesys, kai ne gėda už savo partnerį,o gali juo didžiuotis, nustebino ir Tavo originalumas bei subtilumas parodant dėmesį, o svarbiausia visada pabrėžiamas noras viską išmokti, viską daryti kartu, domėjimasis panašiais dalykais ir mokėjimas sukurti įspūdį, kad tau jie nemažiau reikšmingi nei man, negaliu nesižavėti ir tavo rūpinimusi savo išvaizda, kas man labai svarbu, dievinu Tavo šilta apkabinimą.. visa tai traukia prie Tavęs..

Žinau, laiškas atrodo neišbaigtas, tačiau taip aš palieku galimybę parašyti dar vieną..

Tikiuosi tai ką rašiau Tau, nepasirodys labai tolima ir nesuprantama.

Mergaitė, kurios su jazminų arbata rankose bendrabučio balkone laukei visą naktį ir perlipęs per savo principus ryžaisi parašyti atviriausią laišką:)

Patiko (8)

Rodyk draugams

1 komentaras | “Kelias į Tave…”

  1.   vardas rašo:

    Your composition is wonderful, looking forward to your other articles ugg bootss ugg cardy boots cheap ugg boots

Rašyk komentarą